SANTUOKOS CEREMONIJA PASIRINKTOJE VIETOJE
Įstatymas, suteikiantis galimybę santuoką registruoti ir pasirinktoje vietoje, o ne tik bažnyčioje ar Civilinės metrikacijos skyriuje įsigaliojo nuo 2009 metų. Įstatymas numato, kad santuoka gali būti registruojama jaunavedžių pasirinktoje vietoje, tačiau ta vieta turi būti miesto, kurio Civilinės metrikacijos skyriuje santuoka registruojama, ribose. Taip pat santuokos registravimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nekelti pavojaus aplinkiniams bei dalyvių gyvybei ar sveikatai. Ceremonijos metu turi būti iškelta Lietuvos Respublikos vėliava.Norą santuoką registruoti kitoje vietoje, jaunavedžiai turėtų pareikšti teikdami prašymus Civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat jaunavedžiai prisiima atsakomybę pasirūpinti metrikacijos skyriaus darbuotojo kelione į ir iš santuokos vietos bei reikalingomis priemonėmis ją registruoti (darbuotojas turi stovėti ant lygaus, neslidaus pagrindo, greta jo turi stovėti stalelis, reikalingas dokumentus padėti, apsauga nuo lietaus ir kt.) Jaunavedžiai įsipareigoja po ceremonijos palikti santuokos vietą švarią ir tvarkingą. Santuoka registruojama tik Civilinės metrikacijos skyriaus darbo metu arba specialiai santuokos ceremoniją pasirinktoje vietoje registruoti nurodytu laiku. Priimant šį įstatymą buvo laukiamas didžiulis jaunavedžių entuziazmas ir tikėtasi bumo, norinčių santuoką registruoti kitoje vietoje, o ne Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau spėliojimai nepasitvirtino ir šia galimybe suskubo naudotis tik nedidelė dalis jaunųjų. Dažniausiai santuoką ne Civilinės metrikacijos skyriuje pasirenka didžiųjų šalies miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojai ir netgi yra išskirtos vietos, kuriose tuoktis yra populiariausia.
VILNIUS
Sostinės gyventojai ar sostinėje susituokti nusprendę jaunavedžiai registracijos vieta dažniausiai renkasi Verkių rūmus, Vilniaus universiteto Botanikos sodą bei Vilniaus Rotušę.
VERKIŲ RŪMAI
Verkių rūmų istorija yra gana sena ir siekia net Viduramžius. Iki pat XX amžiaus Verkių rūmai priklausė dvasininkijai bei šalies aukštuomenei, vienas po kito juos valdė vyskupai ir kunigaikščiai. Rūmai visada buvo atidžiai prižiūrimi, rūpintasi jų restauravimu, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu Verkių rūmai buvo stipriai nuniokoti. Po jo čia įsteigtas pensionatas, dar vėliau gyvulininkystės, kolūkio mokyklos. Nuo XX amžiaus antros pusės Verkių rūmuose veikia Botanikos institutas. Lankytojai šią vietą renkasi dėl įspūdingo kraštovaizdžio – aplink dvarą įkurtas nuostabaus grožio parkas, apžvalgos aikštelė, kalno, ant kurio įsikūrę rūmai, papėdėje veikia senovinis vandens malūnas. Kvapą užgniaužia klasicistinio stiliaus pastatų ir augalų gausos dermė, greta kolonomis puoštų rūmų galima pamatyti rožyną, prisėsti ant ratu išdėstytų suoliukų. Pasiekus apžvalgos aikštelę atsiveria vaizdas į kalno apačioje tekančią Neries upę, matyti miškų masyvai, dalis miesto pastatų. Santuokos ceremonija gali vykti rūmų patalpose esančiose salėse, čia taip pat veikia ir restoranas, todėl ceremonijos vieta paprastai tampa ir šventės vieta.
VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODAS
Vilniaus universiteto Botanikos sodas įkurtas XVIII amžiaus antroje pusėje. Šiandien tai yra pats didžiausias ir didžiausią augalų įvairovę turintis Botanikos sodas Lietuvoje. Sodo teritorija padalinta į keletą skirtingų erdvių, tarp kurių galima rasti įspūdingą rožyną, Japonišką sodą, tvenkinių ir net žirgyną. Dėl įspūdingos žalumos ir žiedų gausos sezono metu jaunieji čia dažnai atvyksta fotografuotis, o sodo teritorijoje esančiame restorane ne retai registruojama ir santuoka. Botanikos sode įrengti liepteliai, pastatyta daugybė suoliukų, čia galima rasti ir labai retų augalų bei įspūdingų poilsio zonų, todėl ceremonija ir nuotraukos papuoštos nuostabiais gamtos vaizdais.
VILNIAUS ROTUŠĖ
Vilniaus Rotušė yra politiškai ir istoriškai šaliai svarbi vieta, o jos istorija, spėjama, prasideda XV amžiuje. Po to Rotušė buvo ne kartą rekonstruota, tačiau šiandieninis pastatas stovi ant tų pačių pamatų. Viena didžiausių Rotušėje kilusių nelaimių – didžiulis gaisras XVIII amžiaus viduryje, po kurio Rotušę atstatinėta du kartus – pirmasis buvo nesėkmingas. Baigiamieji Vilniaus Rotušės rekonstrukcijos darbai vyko XVIII – XIX amžių sandūroje. Paskutinė pastato restauracija atlikta prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų, tuomet Rotušė įgavo tokį vaizdą, kokią mums ją įpasta matyti dabar. Nuo pat pirmųjų dienų šis statinys atliko svarbų vaidmenį šalies gyvenime, o šiandien čia įprasta teikti ordinus, valstybines premijas, apdovanoti šaliai nusipelniusius asmenis, rengti aukštuomenės pokylius. Su Rotuše siejamas iškilmingumas, elegancija, klasikinis ir prabanga tviskantis interjeras, ko gero, yra pagrindinės priežastys, viliojančios jaunavedžius savo santuoką registruoti būtent čia.
KAUNAS
Laikinosios sostinės gyventojai santuokos registracijos vieta paprastai renkasi šiuos objektus: VDU Kauno Botanikos sodą, Kauno marių prieplauką ir Kauno Rotušę, kur dar visai neseniai buvo įsikūręs ir Kauno Civilinės metrikacijos skyrius.
KAUNO ROTUŠĖ
Dabartinė Kauno Rotušė, manoma, pradėta statyti XVI amžiaus viduryje ir tai nėra pirmoji miesto Rotušė. Tikslių duomenų apie pastarąją nėra, tačiau žinoma, kad ji sudegė ir tuomet imta statyti nauja, buvusi šių dienų Kauno Rotušės vietoje. Nuo pat pradžių tai tapo svarbiu miesto elementu, Rotušėje posėdžiaudavo miesto taryba, rinkdavosi aukščiausi miesto pareigūnai. Vėliau Kauno Rotušė ne kartą kentėjo nuo užpuolimų, buvo nuniokota, apgriauta bei vėl rekonstruota. XX amžiaus antroje pusėje, 1973 metais, Rotušėje įsikūrė Kauno Civilinės metrikacijos skyrius, kuris tik visai neseniai iš čia buvo perkeltas. Norą tuoktis Kauno Rotušėje kiekvienais metais pareiškia daugybė jaunavedžių ir nepasisant to, kad čia buvo įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius, daugelis iš jų santuoką Rotušėje vertina kaip galimybę susituokti neįprastoje vietoje.
VDU KAUNO BOTANIKOS SODAS
Pačioje XX amžiaus pradžioje imtas organizuoti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo darbas. Tuo metu universitete pradėjo dirbti kvalifikuotas šios srities specialistas, kuris ir tapo Kauno Botanikos sodo iniciatoriumi. Paties projekto pradžios iškilmėse dalyvavo net A. Stulginskis, tuo metu ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Šiandien Kauno Botanikos sodas sėkmingai vykdo mokslinę veiklą ir gali pasigirti pačia didžiausia oranžerija Lietuvoje. Čia nuolat vyksta įvairios ekspozicijos, gausu įvairiausių ir rečiausių rūšių augalų. Sodo svečius vilioja gyva gamta, nepaprasto grožio rožynai ir įspūdingos žaliosios erdvės. Registruoti santuoką Kauno Botanikos sode jaunavedžiai renkasi dėl nepriekaištingai sutvarkytos aplinkos ir puikios vietos fotografuotis.
KAUNO MARIŲ PRIEPLAUKA
Ant Kauno marių kranto įsikūrusi prieplauka vilioja nepaprasto grožio vaizdu į marias. Kauno marių pakrantė yra Kauno marių regioninio parko dalis, todėl nuolatos prižiūrima, tvarkoma. Čia veikia kavinė, kurioje po santuokos registravimo galima iškelti ir šventę – viskas vietoje ir patogu. Be to, greta didžiulio vandens telkinio fotografuodamiesi jaunavedžiai yra užtikrinti, kad nuotraukos bus išties gražios. Tačiau galimybė tuoktis prieplaukoje dar ne vienintelis jaunuosius prie marių taip viliojantis pasiūlymas. Vis daugiau iš jų susidomi santuokos registravimo ceremonija pačiose mariose, plaukiant laiveliu. Esant geriems orams ceremonija būtų tikrai įspūdinga ir įsimintina.
KLAIPĖDA
Uostamiesčio jaunavedžiai, be abejonės, neatsisako santuokos registracijos paplūdimyje ar plaukiant jūra, taip pat tarp populiariausių vietų yra Klaipėdos švyturys ir Laikrodžių muziejaus kiemelis.
PAPLŪDIMYS IR JŪRA
Nusprendę tuoktis Baltijos jūros pakrantėje jaunavedžiai dažniausiai renkasi Melnragės arba Girulių paplūdimį. Nors jie yra kur kas ramesni nei didieji Palangos paplūdimiai, tačiau poilsiaujančių paprastai netrūksta ir čia. Gavus miesto leidimą santuoką registruoti viename iš paplūdimių bus pasirūpinta, kad ceremonija vyktų netrukdoma. Patiems jaunavedžiams reikėtų nepamiršti pasirūpinti tvirtu pagrindu, ant kurio stovės Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas. Šios tvarkos turi laikytis visi, norintys tuoktis kitoje vietoje. Ne mažiau nei santuokos registracija paplūdimyje vilioja ir mintis susituokti atviroje jūroje. Tai romantiška, tačiau kartu ir labai egzotiška galimybė.
KLAIPĖDOS ŠVYTURYS
Klaipėdos švyturio istorija siekia daugiau nei du šimtus metų ir tai yra pats pirmasis švyturys Lietuvoje. Vos pastatytas jis buvo vienas pirmųjų švyturių ir Baltijos jūros pakrantėje, Antrojo pasaulinio karo metu visiškai nugriautas, o praėjus maždaug dešimčiai metų nuo jo pradžios perstatytas toks, koks yra dabar. Tiesa, norintys registruoti santuoką Klaipėdos švyturio teritorijoje turėtų tai planuoti gerokai iš anksto, mat ši romantiška vieta paprastai neprieinama miesto gyventojams ar svečiams ir į teritoriją patekti, švyturį aplankyti ar tuoktis čia galima tik vieną dieną per metus – Pasaulinę švyturių dieną.
LAIKRODŽIŲ MUZIEJAUS KIEMELIS
Pats Laikrodžių muziejus Klaipėdoje atidarytas 1984 metais ir yra vienas autentiškiausių muziejų Rytų Europoje. Jame eksponuojami laikrodžiai, kurių istorija siekia kelis šimtus metų, taip pat čia galima pamatyti saulės, vandens ar net ugnies laikrodžių ir daugelį kitų eksponatų. Laikrodžių muziejaus kiemelyje dažnai vyksta renginiai, organizuojami koncertai. Tai jaukumu ir unikalumu viliojanti vieta, kurioje savo santuoka yra įregistravusi ir viena gerai žinoma Lietuvos pora.
Parengė:
